Žmogus
Visuomenė
Pasaulis
Pažinimas
Mokslai kitaip
Kūryba
Mintys
Laikas
Translate
Paieška
Balandė
Rūta
B a l a n d ė
(gyvenimo novelė)
Diena
prasideda kaip įprasta…kaip ir prieš daugelį metų. Ryte atsikeliu ir
veik visą dieną praleidžiu virtuvėje. Kol dar vaikai miega - esu
laisva. Pasidarau puodelį kavos. Sėdžiu. Tyla. Atostogos. Tik todėl
galiu ramiai atsipūsti - jokio skubėjimo, jokio bėgimo. Tik ramus
pasisėdėjimas ir vėl mąstymas (o gal ir nevalingas svajojimas) apie
gyvenimą.
Vienas
mano geras draugas pastoviai man kartoja - nustok galvoti, negalvok
tiek daug, tiesiog džiaukis šia akimirka, šia minute, suvok savo
egzistavimą šioje planetoje, šitai suvokus, tau visai kitaip atsiskleis
realus tave supantis pasaulis. Suvokiu - reikėtų įsiklausyti į jo
žodžius, džiaugtis, kad e s u ir tiek, suprantu to patarimo prasmę ir
priežastį dėl ko jis sakomas, tačiau…vis tiek galvoju. Galbūt bandau
rasti atsakymus į begalę klausimų kasdiena besiplakančių ir keliančių
sumaištį manyje? O gal tai vienintelis dalykas, kurį galiu atlikti be
niekieno kišimosi - laisvai, taip kaip trokšta mano vidus??
Gyvenimas
slenka ta pačia tėkme jau daugelį metų. Netekau laisvės, laisvės
gyventi taip kaip norėtų mano siela. Žinojau - tai atsitiks, jeigu
nesipyksiu su juo. Žinojau tai labai gerai. Niekas nepasikeis, jeigu net
susipykčiau - visiškai niekas. Žinojau ir tai. Dėl to nenorėjau
bendrauti su juo ilgą laiką, norėjau tik lindėti savame pasaulyje,
negirdėti nė vieno pašalinio garso iš kitos man svetimos erdvės, nė
vieno pašalinio vaizdo. Nebijau buitinių darbų – esu moteris su visomis
moteriškomis savybėmis: mėgstu gaminti maistą, eiti apsipirkti, valyti
kambarius, bet kai tai tampa rutina, baisia rutina, o kiti šeimos
nariai nepadeda, jaučiuosi kaip kalėjime…
Štai, sėdžiu dabar
virtuvėje ir žiūriu pro langą. Tiesiai už jo, matau skraidančius
naminius balandžius, kažkas augina ant namo, esančio priešais mūsų
virtuvės langą, stogo. Kas kartą, juos stebėdama, mėgaujuosi jų nardymu
ore, ypač savotiškai jaudina tas vaizdas pavasarį, kai jie skraido
poromis.
Žinai, labai dažnai užmerkdavau akis ir įsivaizduodavau, kad esu
balandė. Mintyse darydavau tą patį. Ir, žinai, ką pamačiau tada iš
didelio aukščio?! Mačiau visą Žemę, Ežerus, Medžius, Miškus ir tik t a d
a supratau, kad Žemė yra labai spalvinga. Šie daiktai atrodė labai
labai mažyčiai iš aukštai, tokių niekada nebuvau mačiusi gyvenime. Visas
tas vaizdas nepaprastai paveikė mane, sujaudino taip, kad nuo to karto
aš pakeičiau požiūrį į gyvenimą, jo prasmę ir į pasaulį.
Dabar,
kai kartais esu gilioje neviltyje ir norisi mirti, įsivaizduoju esanti
ta pati balandė, įsivaizduoju, kad niekada daugiau nepamatysiu šio
pasaulio grožio, n i e k a d a… ir tik tas galvoje prabėgantis vaizdas
sustabdo nuo visų baisių minčių. Tai yra labai geras stop ženklas. Tik
jis vėl atgaivina mane – vėl kyla noras matyti tą pasaulio GROŽĮ,
mąstyti, svajoti, bendrauti su draugais. Norisi...
Taigi, tiktai
tie paukščiai padeda man nenustoti svajoti, galvoti, gyventi. Kas
kartą mėgaujuosi sklandančiomis ore balandžių poromis,
besidžiaugiančiomis laisve. Jų elgesys kartais sukelia pavydą. Kodėl?
Galvoju – jie gyvena visai natūraliai ir tik pati gamta yra jų vadovas.
Jiems labai lengva surasti sau gyvenimo partnerį (o gal ir jie turi
tas pačias problemas kaip ir žmonės?), jie suka lizdus (aš tikiu, jie
tai daro su didesne MEILE, nei žmonės), jie k a r t u augina vaikus ir
niekas neduoda jokių patarimų kaip tai daryti, o gal jiems net nereikia
patarimų, visa tai jie daro visai natūraliai, kaip pati gamta
užprogramavo. Tada kodėl gi gamta neužprogramavo žmonių elgesio?? Ne,
tai yra užprogramuota, tik labai sunku suprasti kaip – kodėl vienas
žmogus gyvena pagal vienas taisykles, o kitas pagal kitas?
Dabar
nenoriu kalbėti apie žmones. Galbūt turiu per daug gyvenimiškos
patirties. Todėl dabar tai neverta dėmesio. Geriau kalbėti apie
balandžius ar gamtą, balandžius, apie kurių gyvenimą nieko nežinau ir
galiu tik nuspėti, ką jie galvoja, kodėl taip ar kitaip elgiasi. O gal
klaidingai galvoju? Gal mąstyti apie gamtą yra daug lengviau ir
paprasčiau, nes ji t y l i ir negali man prieštarauti?
Galbūt….
2002 (?) vasara
Laiškų ieškau dėžutėje adresu
pasaulis123 @ yahoo.com
Daugiau Rūtos kūrybos:
Mintys čia ir dabar
suvokimai, atradimai, patarimai
Dar skaitykite Rūtos Eiliuotas mintis
Ads
Knygos FB
Knyga
statc
Populiarūs įrašai
-
Šis tinklalapis yra "Minčių Fontano" - http://www.minciufontanas.lt - kopija, klonas. Aišku, su laiku jis gali pasipildyti, to...
0 comments:
Rašyti komentarą