Jau seniai svajojau
sveikint tave, Žeme,
nuo aukščiausio kalno
mano šalyje,
štai atėjo laikas,
kai galiu ištarti –
Žeme, mylimoji,
dievinu tave.
Stoviu Juozapinės
kalno aukštumoje
ir žvelgiu į tolį
driekias platuma,
koks gražus esi man,
tu trapus pasauli,
aš tave globosiu,
kol esu gyva.
2004 12 30
>><<
jau tada pirmą kart
sumaišty aš blaškiaus
kai atsakymų lietų
su skėčiu baidžiau
o jie lijo ir lijo
norėjo nuplaut
minčių juodas gijas
vis siekė sutraukt
bandžiau išlaikyti
blaškiaus maištavau
nepilk susimilki
leisk protą atgaut
mąsčiau tyliai ašara
krito nakty
nejaugi kažkas
patikėjo manim
kodėl gi stebėjaus
dvejojau ilgai
tikėt vis bijojau
ar svajos tatai
2006 05 01
| vieniša mintis
klaidžioja po kūną
kur jai prisiglausti
negaliu patart
nes esu pati
vienišumo liūne
ieškau kas galėt
ranką duot ištraukt
taip giliai giliai
vienos bastos vargšės
ieško kur iškilt
viltį kam suteikt
mintys – jos pakils
aš tikiu sėkme jų
mano gi vienatvė
niekad nesibaigs
apdainuosiu ją
ilgesį ir skausmą
verks širdis drauge
žodžiai jai pritars
bet viltis lyg paukštis
tolumoj mojuos man
kantriai kantriai lauksiu
kol ji nusileis
2005 10 23
>><<
nėra tikėjimo
nėra vilties
beliko jausmas
savos kaltės
kaltės dėl laimės
darbų sėkmės
kaltės dėl meilės
ir ateities
kodėl neliko
šitų jausmų
širdy tik aidi
kaltė - tai Tu
2006 05 01
|
jausk medį
jausk žolę
jausk dangų aukštai
jausk durį į širdį
jausk melą giliai
nejausi – sudegsi
dangaus – žemumoj
nejausi – prasmegsi
jausmų platumoj
pajausi – suprasi
pasaulio tiesas
jei slėpsies – prarasi
savas svajones
2005 01 17
>><<
ištirpo meilės jausmas
šią naktį tyloje
suvirpo visas kūnas
kai paliečiau tave
atodūsį jausmingą
jaučiau slapčia meldžiau
kad meilė išsilietų
banga sugrįžtų Tau
tarei, koks aš laimingas
aplieki dar karščiau
nudegink mano lūpas
rankas surišk tvirčiau
norėjau atiduoti
išplėšti su širdim
tą tyrą meilės jausmą
viliojantį tolyn 2006 05 01 |
Pranešimai
0 comments:
Rašyti komentarą