Fizika yra matomo, apčiuopiamo išmatuojamo pasaulio aprašymas. Tačiau aprašymas ir pats pasaulis nėra vienas ir tas pats. Sugebėjimas aprašyti priklauso ne tik nuo paties pasaulio, o ir nuo aprašytojo, stebėtojo, tyrinėtojo. O žmogus yra labai subjektyvus. Jis gali labai skirtingai matyti ir suprasti mus supantį pasaulį. Tad ir aprašymas nebus absoliučiai lygus pačiam pasauliui. Juk kad ir kaip stengtumeis, kopija niekada nebus lygi originalui (nors kopija kartais gali būti žymiai geresnė už originalą).

Jeigu fiziką aprašinėtų ne tiksliųjų mokslų atstovai, o humanitarai, ji įgautų visiškai kitokį atspalvį. Ir dar didelis klausimas, kuri fizika bus tikresnė. Tačiau šią, fantastikai prilygstančią realybės pusę, paliksime kitam kartui.

Šiuometinė fizika labiausiai naudojasi matematikos, o iš jos - ypač geometrijos, paslaugomis. Fizika taip pat yra chemijos motinėlė, nes chemijos nagrinėjimas be fizikos supratimo gali būti labai iškreiptas.

Kodėl humanitarams (ir kitiems - ne fizikams) sunkiai sekasi suprasti ir priimti fizikos žinias? Pirma priežastis - fizikos, kaip mokslo, per didelis atitrūkimas nuo realiai matomo pasaulio. Užuot parodžius to mokslo sąsajas su daugeliu sričių, fizika atskiria pagrindinius elementus ir rodo juos beveik nesusijusius su mūsų matomu vaizdu. Susidaro toks įspūdis, kad fizika nagrinėja kažkokius modeliukus, žaisliukus, o visa kita apsieina ir be fizikos.

Antra priežastis, dėl kurios humanitarai nenori suvokti realaus pasaulio dėsnių ir tvarkos, ta, kad fizikai stačia galva puola į matematiką. Jie tiesiog tampa jos vergai. Atrodytų, kad be matematikos negalima aprašyti jokio fizikinio reiškinio. Matematikos pagalba bandoma įkalti siauras profesines fizikos sritis. Kai kuriuos dalykus tikrai vertinga žinoti, bet matematinis tikslumas tiesiog pjauna humanitarus. Jie tiesiog baidosi sudėtingų formulių ir tikslių skaičių. Pamatę tokį mus supančio pasaulio sudėtingumą, humanitarai tam kartui iškala reikalingas žinias pasižadėdami vėliau visiems laikams jas užmiršti. Reikalaudami skaičių ir formulių netgi mintino žinojimo, fizikai atbaido humanitarus nuo tikresnio pasaulio  suvokimo.

Dar viena priežastis, dėl kurios fizika atitolinama nuo žmogaus supratimo - blogas jos susiejimas su mus supančiu pasauliu. Gyvenimas atrodytų eina dviem vagomis: teorine, vadovėline ir visiškai kitokia – praktine. Jos yra beveik skirtingose pusėse ir tik vietomis priartėja viena prie kitos. Kadangi fizikinis pasaulio modelis yra labai nesusijęs bei sudėtingas, niekas nesivargina suprasti, kaip išvis tas pasaulis veikia. Iš kitos pusės, pasaulio reiškinių nesuvokimas atima galimybę jį veikti kitu būdu. Gal tuomet ir gerai, kad mes daug ko nesuprantame gyvenime, nes imtumėme ir ryškiai jį pakeistume. To daug kas nenorėtų. Tų žinių valdymas arba laikymas savęs aukščiau už kitus sudaro teisę žeminti mažiau išmanančius. Tam, kad ištaisytume šį trūkumą, turime stengtis pasaulį padaryti žymiai aiškesniu. Žmogus geriau jausis, kuomet žinos, ko galima laukti iš mus supančio pasaulio.