Ar įmanoma rasti atsakymą, tinkantį visiems žmonėms ar bent daugumai?
Juk mes esame labai skirtingi. Kad uždavinys nebūtų be galo sudėtingas, reikia rasti trumpą, aiškų ir visiems tinkantį sprendimo kelią. Galima surengti apklausą ir apklausti visus žemės gyventojus. Kol tai padarysime, jų padaugės, o kitų - jau būsime nespėję  apklausti. Bevykdant apklausą, gyvenimas keisis, nes žmogus yra tobulėjanti (arba degraduojanti) būtybė. Taip pat kinta ir požiūris į gyvenimą. Žmonės praregi ir jų suvokimas apie gyvenimo tikslą pasikeičia. Kaip kadaise didžiausias krikščionybės priešininkas Saulius tapo Pauliumi – didžiausiu jos draugu.

Galima pasirinkti ir kitą kelią, norint nustatyti tinkamiausią gyvenimo tikslą. Tai be galo didelės masės literatūros skaitymas: ir mokslinės, ir grožinės. Tai sukeltų dar didesnį pasimetimą, nes rašytojai savo knygose iškelia labai įvairius, vienas kitam prieštaraujančius gyvenimo tikslus. Mokslinis gyvenimo tikslo ieškojimo kelias būtų labai neįdomus, nes tos knygos yra tokios "sausos", kartais visiškai nesuprantamos. Teoriniai samprotavimai, persunkti tarptautinių žodžių galybe paprastam žmogui mažai ką tepadeda. Tokios knygos, analizės tampa statistine varnele mokslinių darbų kataloguose, bet visiškai nenaudojamos paprastame gyvenime. Taip ieškodami, matyt, niekada nerasime gyvenimo tikslo.

Mėginkime pirmiausia atsakyti, kas yra tas žmogaus gyvenimo tikslas. Iš bet kurio paprasčiausio pavyzdėlio, galime pastebėti, kad tikslas yra vieta, į kurią planuojama patekti. Tačiau toks gyvenimo tikslo apibūdinimas būtų to tikslo sugadinimas, nes žmogui svarbu ne tik paskutinės gyvenimo akimirkos ar kas bus po jų, bet ne mažiau svarbus ir kelias, kurį eisi link to laiko, erdvės, pasiekimų  ar kokybės taško. Jaunas žmogus, tik pradėjęs suvokti savo gyvenimo svarbą, tuoj pat pradeda save tikrinti ar jis teisingai gyvena. Teisingas gyvenimas -  nėra vaikščiojimas šunkeliais. Jaunas žmogus turi žinoti savo gyvenimo tikslą ir kelią, kuriuo eiti, nes viskas yra susiję. Svarbu ir pats gyvenimas, ir jo finalas.

Po nedidelio kiekio "teorijos" galime bandyti ieškoti savo atsakymo. Lengviausias gyvenimo tikslo ieškojimas yra pavyzdžiuose. Nebūtina matyti visą žmogaus gyvenimą, kad suprasti jo vertę. Juk mūsų gyvenimas susideda iš poelgių. Vienas, kitas poelgis apie žmogų labai daug pasako, taip pat apie jo gyvenimo kelią. Kartais gyvenimo tikslas išaiškėja tik viskam pasibaigus. Tai galime sužinoti iš istorijos. Vienas iš pavyzdžių - Kristaus gyvenimas. Jis tikrai visiems yra geras pavyzdys, tik pakartoti jį būtų neįmanoma. Juk pats Jėzaus gimimas buvo ypatingas, kaip ir visas gyvenimas, o ypač jo aukščiausias taškas. Šis pavyzdys mums duotas kaip idealus, parodantis aukščiausią gyvenimo prasmę.

Didžioji dauguma žmonių gyvena paprastesnį gyvenimą ir nepasiekia tokių aukštumų. Jiems yra artimesnių pavyzdžių. Kai kurie nesigėdydami pasakytų, kad  gyvena dėl savęs, ar dėl savo vaikų. Tuomet atsiranda žmonių, kuriais nėra kam pasirūpinti. Aukojantys savo gyvenimą  dėl visų turėtų turėti daugiausiai pagarbos. Tačiau, tokiu atveju nebūtų kam rūpintis šeima, vaikais, artimaisiais. Tenka pasirinkti, kam skirsi savo gyvenimą. Žmonės, kurie gyvena tik dėl savęs, mažai tesulaukia pagarbos. Galima sakyti, kad mes atradome labai svarbų gyvenimo tikslo atributą – kam jis bus skirtas. Sau, vaikui, vaikams, sutuoktiniui, artimiesiems, tolimesniems žmonėms, jų grupėms, valstybei, žmonijai, visam pasauliui, ar visai visatai? Šis išvardijimas nėra toks utopinis ar fantastinis. Tai gana realus savo gyvenimo jėgų, pastangų ir dėmesio paskirstymas. Daugelis net nenutuokia, kaip įtakoja visas šias sritis nuo artimiausios iki tolimiausios. To įrodymus paliksime kitam kartui.

 Sužinoję kam gali būti skirtas mūsų gyvenimas, galime eiti toliau. Iš tų pačių pavyzdžių labai lengva išskirti sekantį gyvenimo tikslo komponentą. Kai mes surandame, kam skirsime savo gyvenimą, reikia nuspręsti ką galime jam suteikti. Tačiau iki šio atsakymo turime peržiūrėti kitą, labai svarbų gyvenimo faktorių –
KĄ GAVOME IŠ GYVENIMO. Mūsų gyvenimas neprasideda nuo davimo. Pirma  turime gauti. Siekis kažką gauti iš gyvenimo nėra smerktinas. Tačiau, kai jis tampa gyvenimo tikslu, žmogus pasidaro labai egoistiškas, savanaudis, kenkiantis daugumai. Kiekvienas žmogus pastoviai dalyvauja gavimo ir davimo mainuose. Vaikystėje jie turi vieną vyraujančią  kryptį, vėliau ji pasikeičia. Į senatvę kryptis vėl grįžta atgal. Štai jums ir išaiškėjo sekantis gyvenimo tikslo elementas.  Gauti  – suteikti. Yra begalė įvairiausių būdų, kaip tai realizuoti. Pradedant materiniais ir baigiant dvasiniais. Į šią gyvenimo tikslo sudedamąją dalį įeina pagalba ir kliudymas. Geriausia būtų, kad niekam gyvenime nereiktų kliudyti, tačiau kol kas tai nėra įmanoma, nors kas žino… Kai visi žmonės stengsis vienas kitam netrukdyti - kliudymų nebeliks. (Kai kurie pagalvos, kad tai utopija).

Žinodami visas tobulo gyvenimo sudedamąsias dalis, galime kurti gyvenimo tikslą ir kelią jam pasiekti. Tačiau, kaip padaryti, kad tavo gyvenimas netrukdytų kitų gyvenimams? Juk ne vieni gyvename planetoje. Šalia yra kitų žmonių, kurie taip pat turi savo gyvenimo tikslus. Žmonės negali susigrūdę eiti tuo pačiu keliu.
Šis klausimas yra vienas iš sudėtingiausių gyvenimo tikslo ir kelio paieškose. Visi, pasirinkę vieną pavyzdį, bus labai vienodi ir nebus kam atlikti įvairiausios paskirties darbų – užduočių. Eiti jau pramintais takeliais lengviau, tačiau ten mažiau „vaisių“. Nauji keliai labai reikalingi, tačiau juos nutiesti labai sunku. Jei šito nesupranta visuomenė, tai dalis sričių bus labai apleistos. Naujų sričių pionieriai turi būti palaikomi valstybės ir visos visuomenės, o ne visokeriopai jiems trukdoma. Gražiausias gyvenimas yra tas, kuris netrukdo, o padeda kitų žmonių, bei visos visuomenės ar net žmonijos keliams. Sugebėti surasti tokį gyvenimo kelią, esant
6 milijardų skirtingų žmonių, nėra taip paprasta, tačiau įmanoma.

Kaip žmogui surasti tą savo vienintelį, optimaliausią, mažiausiai trukdantį visiems, tame tarpe ir sau gyvenimo kelią? Ar tai nėra mūsų ieškotas gyvenimo tikslas? Jis dažnai skiriasi nuo kitų žmonių tikslo. Ar yra tokia instrukcija, kelrodis, patarimas, ar teorija, kuri padėtų išspręsti šį uždavinį? Tas pagalbininkas turi būti labai teigiamai priimamas daugelio, gal net visų žmonių. Negi gyvenime gali būti tokia instrukcija? Ir kaip ji turėtų vadintis? „KAIP GYVENTI?“ Negi galima parašyti, sukurti, atrasti tokią universalią instrukciją? Pasirodo galima. Tačiau pirma reikia išmokti bendrauti. Nenorint girdėti, klausyti, suprasti, žinoti negalima bus rasti atsakymo ne tik į svarbiausią gyvenimo klausimą, bet ir į kitus. Tai yra pirmoji svarbiausio atsakymo dalis, kitos kol kas yra paslėptos. Jų nėra labai daug. Jos visos telpa į mažą lankstinuką. Tame kūrinyje galima atrasti atsakymus į daugelį pačių svarbiausių gyvenime klausimų. Jeigu jie neparašyti ten tiesiogiai, tai juos labai nesunkiai galima išsivesti. Tame dokumente yra paslėpta šio laikmečio gyvenimo patirtis. Iš kur ji? Atsakymas jau buvo paminėtas šiame kūrinyje. Ten išvardinti visi, kam galime skirti savo gyvenimą. Šis dokumentas gautas atvirkštiniu būdu. Iš visų gali ateiti atsakymai, kurie ima ir susideda patys į vieną mažą kūrinėlį. Jame yra paslėpta didžiausia išmintis. Jame yra atsakymas į esminį gyvenimo klausimą.
Gal tai ir yra gyvenimo tikslas?

2006-03-22
06:05 - 07:39